Bendraujant su potencialiais klientais vis iškyla klausimas „ar darbdavys, matydamas kur važiuoja jo darbuotojas ir kada jis atliko užduotį, nepažeidžia darbuotojo teisių?“. Ar Dž.Orvelo aprašytasis visa stebintis Didysis Brolis nepersikelia į mūsų gyvenimus?
Tyrimai rodo, kad darbuotojai marias darbo laiko iššvaisto pašaliniams užsiėmimams. Tuo tarpu realiam darbui lieka tik apie 45-60 proc. viso darbo laiko. Su pagrindiniais laiko „rajūnais“ galite susipažinti entrepreneur.com: http://entm.ag/1uuJHXn, taip pat siūlome pasižiūrėti infografiką businessinsider.in: http://bit.ly/1tWm2Fp. Žinoma, darbdaviai nutuokia apie tai (juk patys irgi naršo darbo metu: http://goo.gl/S9vPxQ), tačiau retas jų imasi personalo sekimo.

Kaip ribojamas sekimas?

Paprastai nepatogu būti stebimu yra tada, kai jautiesi darąs ne tai, ko iš tavęs tikimasi. Tačiau kiekvieno žmogaus teisę į privataus gyvenimo neliečiamumą įtvirtina LR Konstitucija. Atsakomybė už žmogaus teisių į privatų gyvenimą neliečiamumo pažeidimą yra nustatyta ir LR baudžiamajame kodekse. Taip pat teisė į privatų gyvenimą bei jo slaptumą reglamentuojama LR Civiliniame Kodekse. Pagal ES direktyvą 95/46/EB, darbuotojas turi teisę susipažinti su duomenimis, kuriuos apie jį surinko darbdavys.

Apskritai galima išskirti keturis svarbiausius teisinius principus, į kuriuos būtina atsižvelgti sekant darbuotojus:
1. Būtinumas (darbdavys gali saugoti duomenis tik tol, kol jie yra būtini nustatytam stebėjimo tikslui pasiekti);
2. Skaidrumas (prieš sekant būtina informuoti darbuotojus);
3. Teisėtumas (neteisėta, kai neturima darbuotojo sutikimo ar teismo sprendimo, taip pat – kai ne pagal įstatymą);
4. Saugumas (būtina užtikrinti darbdavio saugomų asmens duomenų saugumą techninėmis ar organizacinėmis priemonėmis ir nustayti saugojimo terminą).

O kaip gi darbdavio teisės?

Pagal LR darbo kodekso 228 str., darbuotojai turi „…<> laikytis darbo drausmės, laiku ir tiksliai vykdyti teisėtus darbdavio ir administracijos nurodymus, darbo normas<> tausoti darbdavio turtą“. Taigi nagrinėjant atskiras bylas, teismas atsižvelgia į tai, ar darbuotojas nepažeidė įsipareigojimų darbdaviui, nesukėlė žalos jo fizinei ar intelektualinei nuosavybei ir pan. Kiekvienu atveju teismas įvertina situaciją. Nagrinėjami visi galimi informacijos rinkimo būdai: žmogaus sekimas, asmens ar jo būsto stebėjimas, fotografavimas, pokalbių ir susirašinėjimo sekimas ir pan.

Informuokite darbuotojus

Teisininkai pataria informuoti savo darbuotojus kur, kada ir kokia informacija bus renkama, o geriausia – gauti jų raštišką sutikimą. Net ir turėdami pagrindą peržiūrėti surinktą informaciją (įtardami komercinės informacijos nutekinimą ar tikrindami darbo kokybę), privalote iš anksto apie peržiūrą pranešti darbuotojui.